Istorija ir Įstatai

          Aerobikos atsiradimą galima laikyti septintąjį praėjusiojo amžiaus dešimtmetį, kai žymus amerikiečių medicinos specialistas gydytojas Kennet Kuper (Kenneth H. Cooper) Teksaso valstijos oro pajėgų ligoninėje pritaikė fizinių pratimų sistemą ir įrodė jos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos  funkciniam pajėgumui bei prevencijai sergant tokio pobūdžio ligomis.
K. Kuperiui nuostabą kėlė tai, kad kai kurie žmonės, turintys puikiai išvystytus raumenis, sunkiai įveikia ištvermės fizinius krūvius, tokius kaip ilgų nuotolių bėgimą, važiavimą dviračiu ar plaukimą. Jis numatė, kad aerobiniai pratimai taps fizinio lavinimo kertiniu akmeniu.
K. Kuperis išrado širdies ir kraujagyslių sitemos testavimo būdus, kuriuos individualiai pritaikė kariškių treniruotėse. Jis atliko mokslinius tyrimus, taikydamas nepertraukiamą aerobinį fizinį krūvį velorgometru, taip pat dvylikos minučių bėgimo kuo ilgesnį nuotolį.  1968 metais K. Kuperis  išleido savo pirmąją knygą „Aerobika“, kurioje remiantis moksliniais tyrimais buvo pateikta ėjimo, bėgimo, važiavimo dviračiu, plaukimo pratimų sistema.
         Bendrosios  aerobikos vystymuisi svarbų indėlį turėjo aerobikos šokio pradininkė amerikietė Jacki Sorensen. Turėdama gerus baleto, akrobatinius, šiuolaikinio šokio ir džiazo pagrindus 1969 metais Jacki Sorensen sukūrė aerobikos pratimų programas televizijai, kuriose buvo demonstruojami skirtingų šokio stilių elementai, įvairios ėjimo ir bėgimo judesių kombinacijos.
To laikmečio bendrosios aerobikos vystimuisi daug nusipelnė amerikietis  Ričardas Simmons (Richard Simmons). Jis turėdamas didelį antsvorį susidomėjo fizinių pratimų programa ir įkūrė sporto studiją, pavadindamas ją originaliu pavadinimu „Anatomijos prieglobstis“ („Anatomy Asylum“), skatindamas klientus ne tik sportuoti, bet ir laikytis sveikos mitybos. R. Simmons iniciatyva Jungtinių Amerikos Valstijų pradinėse mokyklose į mokymo programą buvo įtrauktos 150 minučių (per savaitę) fizinio lavinimo pamokos.  Jo pradėta sveikatinimo veikla susilaukė didelio pripažinimo ir žiniasklaidos dėmesio, vis dažniau jis pasirodydavo televizijos laidose, kuriose supažindindavo su darbo rezultatais, rodydamas konkrečius klientų atvejus, kuriems padėjo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Vėliau R. Simmons tapo populiariu televizijos laidų vedėjų, kuris atkaklaus darbo ir sveikos mitybos dėka numetė 56 kg.
               Didelį indėlį populiarinant aerobiką įnešė populiari amerikiečių kino žvaigždė Džein Fonda (Jane Fonda). Ji kaip fizinio aktyvumo priemonę taikė džiazo stiliaus šokio elementus pratybų metu. 1982 J. Fonda išleido savo pirmąją pratimų vaizdajuostę, pavadintą “Džein Fondos treniruotė” (“Jane Fonda's Workout”), kurios pasirodymas buvo įkvėptas labai populiarios knygos “Džein Fondos treniruočių knyga” (Jane Fonda's Workout Book). D. Fondos aerobikos treniruočių programose buvo gausu šokio elementų, klasikinės choreografijos (baleto) pratimų, judesių su įvairiais pašokimais, daug bėgimo variacijų.  To laikmečio aerobikos pratybos daugiausiai buvo didelės apkrovos (high-impact), ko pasekoje dažnai buvo pažeidžiami sąnariai, ypač kelio sąnarys. Todėl nuo 1985 metų pradėjo populiarėti mažos apkrovos (low-impact) aerobikos pratybos. Tais pačiais metais Gin Miller kilo idėja treniruotėse panaudoti įrenginį – laiptelį (step platformą). Laipiojimo (step) aerobika gerina ne tik ištvermę, koordinaciją, bet ir plačiai naudojama reabilitacijos periodu, organizmo atstatymui po įvairių ligų ar traumų.

         Bendrosios aerobikos pratybos tinkamos ne tik fiziškai aktyviems, bet ir pradedantiems, netreniruotiems asmenims. Šiuo metu yra daug aerobikos rūšių – tai klasikinė aerobika, bokso, dviračių, laipiojimo (step) aerobika, pratybos su svarmenimis, kamuolio aerobika, aerobika vandenyje, “Pilates” ir kt. Tipiškos aerobikos pratybos yra grupinės, vykdomos pagal muziką ir vadovaujant treneriui, tačiau aerobikos pratybos gali būti ir individualios, vykdomos su muzika ir be jos.